kėstašakis

kėstašãkis, -ė adj. (2) plačiai išsišakojęs, išsiskleidusiomis šakomis; kurio šakos kėstos: Kėstašãkis medis Rm. Sodyba buvo apaugusi kėstašakiais medžiais rš. Uosiai visi toki kėstašãkiai Ds.